Bažnyčia Belgijoje, atgailaudama už praeities nusikaltimus Afrikos kolonijose, prašo atleidimo, drauge skelbia, kad yra pilnutinai pasiryžusi atverti savo archyvus apie vieną gėdingiausių puslapių kolonijinės Belgijos istorijoje. Gėdos puslapis, dėl kurio prašo atleidimo Belgijos katalikų hierarchai, liečia tūkstančius mulatų, jų išgyventą atskyrimo nuo gimtosios šeimyninės ir kultūrinės aplinkos skausmą.
Mulatai, mišraus gymio asmenys gimę iš juodaodžių kongiečių, ruandiečių ir burundiečių motinų ir baltaodžių tėvų, buvo kolonijinės valdžios, visuomenės, taip pat Bažnyčios, laikomi „problema“ todėl, kad buvo nesantuokiniai vaikai. Daugelis jų buvo per prievartą atimti iš motinų, atiduoti į našlaitynus ar kolegijas, kurioms neretai vadovaudavo belgų vienuolės ir vienuoliai, gyveno atskirti nuo šeimos, brolių ir seserų, savo afrikietiškų šaknų ir paveldo.
Vyskupai pareiškime pripažino, kad daugeliui toks atskyrimas buvo skaudžių žaidų atsivėrimo pradžia. Pradedant septintuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, daugelis nepageidaujamų mulatų vaikų buvo išsiųsti į Belgiją, įvaikinti naujose šeimose.
Bažnyčia prašo atleidimo ir visiems užtikrina, kad pilnutinai bendradarbiaus atverdama savo archyvus, sakoma Belgijos vyskupų išplatintame dokumente. Vyskupai išsakė viltį, kad archyvinė medžiaga padės mulatams sužinoti daugiau apie savo praeitį ir paragino visus, kurių žiniose istoriniai dokumentai ir kitokia archyvinė medžiaga leisti prieiti prie brangios medžiagos.
Dokumente vyskupai priminė, kad visi Belgijos piliečiai, nepaisant kilmės ir kultūros, yra lygūs orumu ir turi tas pačias teises ir pareigas. Katalikų Bažnyčia remia teisėtą mulatų ir jų palikuonių prašymą, kad šis pamatinis principas būtų pilnutinai įgyvendintas. (Vatikano radijas)
Nuotrauka:Belgijos kardinolas Jozef De Kesel, Malines-Bruxelles arkivyskupas - AP
